LANKYTINOS VIETOS

Įkurtas 1992 m. Tai saugoma Lietuvos pajūrio teritorija tarp Klaipėdos ir senosios Palangos. Parko plotas užima 5033 ha sausumoje. Maždaug pusė parko teritorijos yra jūros akvatorijoje (apie 30 km2). Lietuvos žemyninio pajūrio ruožas yra neilgas, bet čia gausu nuostabių vietų, kuriose žmonės, atitrūkę nuo miesto kasdienybės, mėgsta pailsėti, turiningai praleisti laisvalaikį. Pajūrio regioniniame parke yra Placio gamtinis rezervatas, Olandų kepurės, Nemirsetos bei Šaipių kraštovaizdžio, Karklės botaninis, Kalotės botaninis–zoologinis, Karklės talasologinis (jūrinis) ir Karklės etnokultūrinis draustiniai. Plačiau apie Pajūrio regioninį parką skaitykite.

1884–1888 m. grafas J.Tiškevičius, ketindamas įkurti prieplauką, pastatė tiltą, vedantį į jūrą, kuris vėliau tapo mėgstama pasivaikščiojimų vieta bei vienu svarbiausių Palangos kurorto simbolių. Vietoje bangų ir vėjo nuniokoto tilto 1997 m. buvo pastatytas naujas, 470 m ilgio tiltas.

Muziejus įkurtas grafo Felikso Tiškevičiaus rūmuose, kurie pastatyti 1897 m. pagal architekto Franco Švechteno projektą. Rūmus supa didelis ir gražiai tvarkomas Palangos botanikos parkas.

Muziejaus rinkiniuose sukaupta apie 29 tūkst. gintaro eksponatų, iš jų apie 4,5 tūkst. rodoma ekspozicijoje, kuri kasmet atnaujinama, papildoma unikaliais archeologiniais radiniais, gintaro inkliuzais ir kitais vertingais eksponatais. Plačiau apie Palangos gintaro muziejų skaitykite.

Parkas įkurtas grafo Felikso Tiškevičiaus rūpesčiu 1895–1898 m. Šventojo Birutės miško teritorijoje. Simboline parko įkūrimo data laikomi 1897–ieji metai. Parko plano projekto autorius – garsus prancūzas architektas Eduardas Fransua Andrė, kuris kartu su sūnumi Renė Andrė kelias vasaras praleido Palangoje ir vadovavo parko įkūrimo darbams. Jiems talkino iš Belgijos atvykęs parkų želdintojas Buysennas de Colonas.

Šiuo metu Palangos botanikos parkas užima apie 100 ha. 1994 m. prie jo buvo prijungtos ties parku esančios pajūrio teritorijos. Parko šienaujamos pievos ir gazonai šiuo metu užima 24,5 ha, gėlynai – 0,5 ha, vandens telkiniai (du tvenkiniai) – 1,16 ha. Pliažai tęsiasi 1,5 km. Įvairios dangos takai ir keliai parke sudaro 18 km. Parko teritorijoje yra 8 įvairios paskirties pastatai, 7 skulptūros, nemažai mažosios architektūros formų, veikia dekoratyvinio apšvietimo ir laistymo sistema. Plačiau apie Palangos botanikos parką skaitykite.

Prancūzų skulptoriaus Huberto Luis–Noelio skulptūra “Rebeka” (“Vandens nešėja”) į Palangos parko rozariumą perkelta apie 1983–uosius m. iš Vilkėno dvaro parko (Šilutės rajonas). “Rebeka” restauruota Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo ir konservavimo centre. Šios skulptūros kopija pastatyta Vilkėnų dvare – skulptūros originalo ankstesnėje vietoje.

Jo vietoje anksčiau buvo grafo Tiškevičiaus daržas. Pietinė pusė buvo įstiklinta, o šiaurinėje išmūryta siena. Daržas nuolat keitė savo išvaizdą. Anksčiau parterį aptverdavo. Yra išlikę dviejų skulptūrų postamentai. Matosi ir buvusio fontano vieta. Nėra surasta mažojo parterio senųjų nuotraukų, todėl pilną jo vaizdą dabar atkurti sudėtinga.

Skulptūra pagal M. K. Čiurlionio “Zodiako ženklai” triptiką “Šaulys” yra šiaurinėje parko dalyje, į dešinę nuo centrinio įėjimo į parką, prie Dariaus ir Girėno gatvės. Skulptorius – Steponas Šarapovas, architektas – Algis Knyva. Skulptūra stovi ant Jaunimo kalnelio. Tai ne pramogų objektas, o baltų senkapis, kuriame buvo laidojami žydų tautybės žmonės.

Tai vienas iš labiausiai parke lankomų objektų, viena iš gražiausių, meniškiausių ir geriausiai žinomų skulptūrų Lietuvoje. Jos autorius – skulptorius Robertas Antinis (vyresnysis). Pastatyta 1960 m. prie pagrindinio tako į rūmus.

Lurdą Palangos parko įkūrėjas Feliksas Tiškevičius savo žmonos Antaninos skatinamas įrengė jau baigus pagrindinius parko įkūrimo ir rūmų statybos darbus apie 1901–uosius metus. Visi Lurdo statybai panaudoti akmenys yra natūralūs. Jie sucementuoti. Lurdo nišoje anksčiau stovėjo didelė šv. Panelės Marijos skulptūra. Ji neišliko. Prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Palangai Šv. Marijos akmeninę skulptūrą padovanojo Vilius Orvydas. Ji pastatyta Lurdo nišoje ir čia tebestovi iki šiol.

1993 m. birželio 14 d. Palangoje, Botanikos parko didžiajame parteryje, priešais grafo Tiškevičiaus rūmus, palangiškio Vitalijaus Litvaičio ir kitų Palangos kultūros žmonių rūpesčiu atstatyta ir Telšių vyskupo J. E. Antano Vaičiaus pašventinta “Laiminančio Kristaus” skulptūra, kurią pagal išlikusius archyvinius dokumentus, nuotraukas atkūrė skulptorius Stasys Žirgulis. Pirmoji “Laiminančio Kristaus” skulptūra (spėjama, kad ji buvo atvežta iš Paryžiaus, autorius nežinomas), parke buvo pastatyta jau užbaigus kurti parką (XIX–XX amžių sandūroje). Sovietinės valdžios nurodymu ji buvo sunaikinta pokario metais.

“Sargo namelis“ stovi greta pagrindinio įėjimo į parką. Čia yra pora kambarių. Namelyje veikia parko informacinis centras, suvenyrų, parke išaugintų gėlių parduotuvė.

Ją sukūrė skulptorė Konstancija Petrikaitė–Tiulienė. Pastatyta 1965 m. simbolinėje kunigaikštienės Birutės amžino poilsio vietoje, Birutės kalno papėdėje ant akmens, kuriame iškaltas užrašas “Tau, Birute”.

Lankytinos vietos botanikos parke parengtos pagal: Žemaičių kultūros draugijos redakciją, 1998.

Birutės kalno koplyčia pastatyta 1869 m. pagal architekto K. Majerio projektą. Koplyčios statyba rūpinosi Palangos klebonas kunigas K. Steponavičius. Prieš tai čia stovėjo kryžius, medinė šv. Jurgio koplytėlė. Na, o senovėje – Pagonybės laikais ant šio kalno būta mūsų protėvių mokslinės observatorijos. Dabar Birutės kalno koplyčią puošia septyni 1976 m. įrengti vitražai, kurių autorius – dailininkas Liudas Pocius. Kalno papėdėje – Lurdas.

1998 m. Šventojoje, ant kopos buvo pastatyti tautodailininkų išdrožinėti mediniai stulpai. Kiekvienas stulpas atitinka baltų mitologijos dievų ir deivių vardus: Perkūnas, Aušrinė, Žemyna, Austėja, Ondenis, Patrimpas, Patulas, Velnias, Leda, bei dangaus kūnus – Saulę ir Mėnulį. Saulei leidžiantis į jūrą, stulpų pagalba galima fiksuoti iš pagonybės laikų atėjusias kalendorines šventes: Rasos šventę, Gandro dieną, Užgavėnes, Kalėdas ir kt. Palangoje, senovėje (XIVa.) tokia astronominių stebėjimų vieta – pagoniška žvejų ir žemdirbių šventykla, buvo ant Birutės kalno.

1897 – 1906 m. pagal švedų architekto K. Strandmano projektą buvo pastatyta neogotikinė katalikų bažnyčia. Bažnyčia pasižymi puikia akustika. Tai jau trečioji Palangos bažnyčia, ir ji šiai dienai yra aukščiausias statinys Palangoje.

Muziejaus rinkinį sudaro Lietuvos menininko, skulptoriaus modernisto Antano Mončio (1921–1993) 1989–1992 m. Lietuvai dovanoti kūriniai, taip pat A. Mončio fondo sukaupti kūriniai, asmeniniai daiktai, darbo įrankiai, nuotraukos, baldai, dokumentai, dienoraščio fragmentai. Muziejaus lankytojams sudaryta galimybė vykdyti menininko valią – kūrinius liesti rankomis. Plačiau apie muziejų skaitykite.

Tai pirmojo Palangos burmistro, vieno iš XIX a pabaigos – XX a pradžios Lietuvos atgimimo veikėjo, aušrininko, namai. Ekspozicijos dėka susipažinsite su dr. J.Šliūpo veikla bei svarbiausiais Palangos miesto istorijos fragmentais. Plačiau apie muziejų skaitykite.